Endometriozė – informacija ir pagalba

Kas yra endometriozė?

Endometriozė yra lėtinė uždegiminė ginekologinė liga, kuria serga maždaug 1 iš 10 reprodukcinio amžiaus moterų visame pasaulyje.

Sergant endometrioze, į gimdos gleivinę (endometriumą) panašus audinys randamas už gimdos ribų – dažniausiai dubens srityje, ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvaplėvės ar kitų organų. Retais atvejais jis gali būti randamas žarnyne, šlapimo pūslėje, diafragmoje, plaučiuose ir net smegenyse. Šie židiniai reaguoja į hormoninius ciklo pokyčius ir gali skatinti uždegimą, skausmą bei randinio audinio formavimąsi.

Nors ilgą laiką buvo manoma, kad endometriozė yra tik hormonų sutrikimas, šiandien žinome, kad tai daug sudėtingesnė būklė. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį ligos vystymesi atlieka ne tik hormonai, bet ir imuninė sistema, uždegiminiai procesai, žarnyno sveikata, genetiniai veiksniai bei gyvenimo būdas.

Dėl šios priežasties endometriozė laikoma ne tik ginekologine, bet ir viso organizmo liga, kuriai reikalingas kompleksinis požiūris.

Nors šiuo metu visiško išgydymo nėra, tinkamai parinkta mityba, gyvenimo būdas, simptomų valdymas ir medicininė priežiūra gali padėti reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.

Endometriozės stadijos

Kodėl stadija ne visada reiškia stipresnį skausmą?

Endometriozės stadijos padeda gydytojams įvertinti ligos išplitimą operacijos metu. Šiuo metu oficialiai naudojamos keturios stadijos (I–IV), kurios nustatomos pagal židinių kiekį, jų gylį, sąaugas ir cistas.

Svarbu suprasti, kad stadija neparodo, kiek skausmo moteris jaučia. Net I stadijos endometriozė gali sukelti stiprų skausmą, o IV stadija kartais būna beveik besimptomė.

Šiuo metu pasaulyje plačiausiai naudojama Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASRM) sukurta klasifikacija. Jos metu gydytojas vertina:

• endometriozės židinių dydį ir gylį,
• jų išplitimą dubens srityje,
• sąaugų (randinio audinio) kiekį,
• ar yra endometriomų (endometriozinių cistų).

Pagal surinktų balų skaičių liga skirstoma į keturias stadijas: I stadija (minimali), II stadija (lengva), III stadija (vidutinė) ir IV stadija (sunki).

Kaip diagnozuojama endometriozė?

Endometriozės diagnozė dažniausiai nenustatoma per vieną vizitą. Gydytojas įvertina simptomus, ginekologinės apžiūros rezultatus ir kitus tyrimus. Kadangi vieno tyrimo dažniausiai neužtenka, diagnozei patvirtinti taikoma kelių tyrimų kombinacija. Dėl šios priežasties kelias iki diagnozės gali užtrukti kelerius metus – vidutiniškai apie 4–8 metus.

Aš savo diagnozės laukiau šešerius metus.

Dažniausiai naudojami tyrimai

• Ginekologinė apžiūra – padeda įvertinti dubens sritį, tačiau viena pati diagnozės nepatvirtina.
• Ultragarsas (echoskopija) – gali aptikti cistas ar pažengusias formas, bet ankstyvų židinių dažnai nematyti.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – naudojama vertinant gilesnius pažeidimus ir išplitimą.
• Laparoskopinė operacija – šiuo metu vienintelis būdas galutinai patvirtinti diagnozę.

Kraujo tyrimai sergant endometrioze

Nors nėra vieno kraujo tyrimo, kuris patvirtintų endometriozę, tam tikri rodikliai gali padėti įvertinti uždegimą, geležies atsargas, vitaminų trūkumus ir bendrą organizmo būklę. Dažniausiai vertinama:

• CA-125
• Feritinas
• Hemoglobinas
• Vitaminas D
• ds-CRB
• ENG
• Leukocitai
• Kai kuriais atvejais – hormonai

Priklausomai nuo tavo situacijos, arba jeigu tyrimai su gydytojais yra „normose“, verta pagalvoti apie išsamesnius tyrimus. Jie gali padėti geriau suprasti:

• Ar organizme vyrauja uždegimą skatinanti, ar jį slopinanti aplinka? (Omega-3 / Omega-6 balansas)
• Ar ląstelės gauna pakankamai kokybiškų riebalų? (Ląstelių membranų būklė)
• Ar netrūksta svarbių vitaminų ir mikroelementų?
• Ar žarnyno mikrobiota gali turėti įtakos simptomams?
• Ar genetiniai ypatumai gali turėti įtakos maistinių medžiagų poreikiui?

Tradicinė ar holistinė medicina – ką pasirinkti?

Endometriozė kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingai, todėl klausimas nėra „tradicinė ar holistinė medicina?“ Tikrasis klausimas yra: kaip šiuos metodus derinti, kad gautum geriausią rezultatą savo kūnui?

Tradicinė medicina suteikia tikslią diagnostiką, medikamentinį gydymą ir chirurgines intervencijas, kurios būtinos tada, kai liga išplitusi ar simptomai sunkiai kontroliuojami. Tačiau operacija ar hormoniniai preparatai ne visada išsprendžia visą paveikslą – uždegimas, stresas, mityba ir hormonų balansas taip pat daro didelę įtaką ligos eigai, ir čia į pagalbą ateina holistinis požiūris.

Viena medicina papildo kitą: tradicinė – gydo, holistinė – palaiko ir stiprina, o pasirinkimas tarp jų visada priklauso nuo individualių simptomų, ligos stadijos ir kūno poreikių.

Tradicinė medicina

• Tiksli diagnostika
• Medikamentinis gydymas
• Chirurginis gydymas
• Skausmo kontrolė
• Ligos stebėjimas

Holistinis požiūris

• Priešuždegiminė mityba
• Fizinis aktyvumas
• Kokybiškas miegas
• Streso valdymas
• Individualiai parinkti papildai

Kuo gali padėti holistinis požiūris?

Holistinis požiūris nepakeičia gydytojo paskirto gydymo – jis jį papildo. Jo tikslas yra padėti palaikyti organizmą kasdien, mažinti lėtinį uždegimą ir gerinti gyvenimo kokybę.

• Priešuždegiminė ir maistinga mityba
• Pakankamas baltymų kiekis ir reguliarūs valgiai
• Skaidulos bei žarnyno mikrobiomos palaikymas
• Omega-3 turtingi produktai
• Estrogenų apykaitą palaikantis maistas
• Tinkamas judėjimas: vaikščiojimas, joga, pilatesas, plaukimas
• Kvėpavimo praktikos ir nervų sistemos raminimas
• Kokybiškas miegas
• Streso mažinimas ir emocinės sveikatos palaikymas
• Individualiai parinkti maisto papildai

Kada verta pradėti?

Holistinį organizmo palaikymą galima pradėti bet kuriame etape – tiek laukiant diagnozės, tiek kartu su gydytojo paskirtu gydymu ar po operacijos. Nėra vieno teisingo sprendimo.

Kartais simptomai būna tokie varginantys, kad moteris neturi jėgų iš karto keisti gyvenimo būdo. Tokiais atvejais gydytojo paskirtas gydymas gali tapti svarbia pagalba: sumažinti simptomus, suteikti daugiau stabilumo ir leisti po truputį susigrąžinti jėgas. Dažnai geriausių rezultatų padeda pasiekti būtent tradicinės medicinos ir holistinio požiūrio derinys.

Priklausomai nuo simptomų, tyrimų rezultatų ir individualios situacijos, kartais gali būti svarstomi tokie papildai:

• Omega-3 riebalų rūgštys
• Magnis
• Laktoferinas
• PEA (palmitoiletanolamidas)
• NAC
• DIM (diindolilmetanas)
• Proteolitiniai fermentai
• Vitaminas D
• Cinkas
• Probiotikai
• Skaidulų papildai

Emocinė sveikata, stresas ir endometriozė

Endometriozė paveikia ne tik dubens organus. Ji taip pat gali veikti nervų sistemą, emocinę savijautą ir tai, kaip organizmas reaguoja į skausmą.

Kas vyksta organizme?

Kai organizmas ilgą laiką patiria stresą arba skausmą, nervų sistema gali tapti jautresnė. Tuomet smegenys pradeda greičiau atpažinti pavojų ir siunčia stipresnius skausmo signalus, net kai audinių pažeidimas nėra padidėjęs.

Mano patirtis

Kai pradėjau domėtis emocinės sveikatos ir endometriozės ryšiu, pirmiausia ieškojau atsakymų moksliniuose tyrimuose. Tačiau kartu vis dažniau atpažinau ir save. Augdama išmokau daug jausmų pasilikti sau, juos užgožti. Reikėjo būti stipriai ir savarankiškai labai anksti. Vėliau gyvenime patyriau situacijų, kurios stipriai paveikė mano saugumo jausmą, pasitikėjimą žmonėmis ir santykį su savo kūnu.

Per daugelį metų išbandžiau įvairius būdus – psichoterapiją, neurolingvistinį programavimą (NLP), hipnoterapijos principus ir darbą su nervų sistema. Nors nė vienas iš jų negydo endometriozės, jie padėjo man geriau suprasti savo reakcijas į stresą, santykį su kūnu ir emocinę sveikatą.

Šiandien negaliu pasakyti, kad būtent šios patirtys sukėlė endometriozę. Mokslas to neteigia. Tačiau galiu pasakyti, kad darbas su emocine sveikata, psichoterapija, nervų sistemos reguliavimu ir geresniu savo kūno supratimu tapo labai svarbia mano sveikimo kelio dalimi.

Kas gali padėti?

• Psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio)
• Traumų terapija
• Kūno ir emocijų ryšio terapijos
• Hipnoterapijos praktikos
• Kvėpavimo praktikos, meditacija, sąmoningumo (mindfulness) praktikos
• Joga ir lengvas fizinis aktyvumas
• Kokybiškas miegas
• Socialinis palaikymas
• Priešuždegiminė mityba
• Klajoklinio nervo stimuliacija (dūzgimas, dainavimas, gerklės skalavimas)

Endometriozė ir vaisingumas

Ar endometriozė reiškia, kad negalėsiu susilaukti vaikų?

Tai turbūt vienas dažniausių klausimų, kurį išgirsta moterys po diagnozės. Nors endometriozė gali apsunkinti pastojimą, diagnozė dar nereiškia nevaisingumo.

Tyrimai rodo, kad maždaug 30–50 % moterų, sergančių endometrioze, gali susidurti su sunkumais pastojant. Kitaip tariant, daugiau nei pusei moterų pavyksta pastoti natūraliai.

Kodėl endometriozė gali paveikti vaisingumą?

• Lėtinis uždegimas dubens srityje
• Sąaugos, apsunkinančios kiaušialąstės patekimą
• Endometriomos (kiaušidžių cistos)
• Pakitusi dubens anatomija
• Kai kuriais atvejais – sumažėjęs kiaušidžių rezervas

Ką rodo moksliniai tyrimai?

• Apie 53,7 % moterų pastoja po giliosios infiltruojančios endometriozės operacijos
• Apie 36,5 % pastoja natūraliai
• Vidutinis laikas iki nėštumo po operacijos – apie 11 mėnesių

Kas gali sumažinti pastojimo tikimybę?

• Amžius virš 35 metų
• Ilgesnis nei 3 metų nevaisingumo laikotarpis
• Mažas AMH (kiaušidžių rezervas)
• Kartu diagnozuota adenomiozė
• Labai išplitusi endometriozė

Ar histerektomija gali išgydyti endometriozę?

Tai vienas sunkiausių klausimų, su kuriuo susiduria dalis moterų, gyvenančių su stipriu ir ilgai trunkančiu skausmu. Kai simptomai tampa nepakeliami, o kiti gydymo būdai nepadeda, kai kurios moterys pradeda svarstyti histerektomiją.

Svarbu žinoti, kad histerektomija ne visada reiškia endometriozės išgydymą. Simptomai gali išlikti ir po operacijos, jei lieka patologinio audinio, jei kiaušidės toliau gamina estrogeną arba dėl lėtinio uždegimo. Menopauzė dažnai palengvina simptomus, tačiau skausmas gali išlikti ir jai prasidėjus.

Nėra vieno teisingo kelio į motinystę. Kartais nėštumas įvyksta natūraliai. Kartais prireikia operacijos, kartais – pagalbinio apvaisinimo (IVF). O kai kurioms šeimoms motinystės ar tėvystės kelias tampa įmanomas per įvaikinimą ar globą. Visi šie keliai yra vienodai vertingi.

Pabaigai…

Už šios svetainės slypi ne tik mitybos specialistė, bet ir moteris, kuri pati praėjo savo kelią su endometrioze.

Šią svetainę sukūriau todėl, kad pati labai gerai prisimenu, ką reiškia ieškoti atsakymų, jaustis pasimetusiai ir nežinoti, nuo ko pradėti. Tikiuosi, kad informacija, kuria pasidalinau, padės tau geriau suprasti savo kūną ir suteiks daugiau aiškumo priimant sprendimus dėl savo sveikatos.

Jeigu ši svetainė padėjo tau bent truputį geriau suprasti endometriozę ar bent trumpam pasijusti mažiau vienišai, vadinasi, ji jau įgyvendino savo tikslą. O jeigu norėsi individualios pagalbos, mielai eisiu šiuo keliu kartu su tavimi.

Apkabinu, Martyna Smulkytė – holistinės mitybos specialistė (dipCNM)